Juodosios arbatos gaminimo metodai ir būdai skiriasi įvairiuose regionuose, tačiau yra keturios pagrindinės pakopos: vytinimas, vyniojimas, fermentavimas ir džiovinimas. Ten, kur gaminama tradicinė lapelių arbata, nuskinti arbatos lapai yra paskleidžiami vytinimui, kol pakankamai suminkštėja, kad būtų galima juos vynioti nepažeidžiant lapo. Vyniojant išlaisvinamos cheminės medžiagos, kurios yra svarbiausios arbatos spalvai ir aromatui. Susukti arbatos lapų kamuoliai išskiriami ir paskleidžiami vėsioje, drėgnoje patalpoje ir paliekami kelioms valandoms absorbuoti deguonį. Lapuose vyksta cheminiai pokyčiai, lapai parausta. Fermentuoti lapai kaitinami aukštoje temperatūroje, siekiant sustabdyti fermentacijos procesą. Šioje pakopoje lapai pajuosta ir įgauna jau pažįstamą juodosios arbatos spalvą ir aromatą ir pakitusias savybes. Fermentacijos metu dalis arbatos katechinų skyla sudarydami naujus junginius, taip padidėja kofeino kiekis.
Daugiausia juodosios arbatos pagamina Indija, Šri Lanka, Indonezija. Puiki arbata ruošiama Kenijoje. Kinija garsėja savo Kimuno arbatomis. Juodosios kiniškos arbatos kiekiai nėra dideli, bet tarp jų galima rasti tikrai puikios kokybės ir skonio arbatų, kurios visiškai skiriasi nuo tradicinių Indijos ir Šri Lankos arbatų. Jos švelnesnės, nes jose mažiau kofeino, minkštesnės, malonaus salsvo skonio, kartais primena džiovintas slyvas. Juodosios kiniškos arbatos dar vadinamos vakarinėmis. Indijos arbatos yra kitokio skonio. Jos stiprios, kiek aitrios, sodraus skonio, intensyvios spalvos. Indija didžiuojasi savo Dardžilingo arbatomis. Tik Dardžilingo pavasario skynimo arbatos yra gabenamos brangiausia transporto priemone – lėktuvu, siekiant užtikrinti arbatos šviežumą, kad laiko tarpas nuo jos nuskynimo iki patekimo galutiniam vartotojui būtų ne keli mėnesiai, o kelios savaitės. Kiniškojo arbatkrūmio ir indiškojo arbatmedžio hibridas auginamas Šri Lankoje yra unikalus. Juodoji Ceilono arbata daugeliui žinoma ir daugelio mėgstama. Ji aromatinga ir pakankamai stipri, bet neturi aitrumo kaip indiškos arbatos ir yra malonaus kiek salsvo skonio, paveldėto iš kiniškojo arbatkrūmio.
Vienintelė juodoji arbata yra rūšiuojama pagal tarptautinius standartus, nurodant arbatos kokybę didžiosiomis raidėmis. Šie standartai pagrįsti pirminės žaliavos, t.y. kurie arbatkrūmio lapai naudojami, kokybe ir jų apdorojimo būdais, pvz., BOP reiškia, kad arbatos lapelis smulkintas ir ji paruošta iš antrojo lapo (daugiausia), o FTGFOP – pažymi, kad tai yra nesmulkintas pirmasis lapelis su auksinėms lapo viršūnėlėmis.
| ________________________________________________________________ |
Indijos arbatos
1. Dardžilingo arbata Maharani Hills
2. Dardžilingo arbata Thurbo
4. Dardžilingo arbata Chamong (ekologiškai švari)
5. Dardžilingo arbata Singtom (ekologiškai švari)
6. Dardžilingo arbata North Tukvar
7. Nepalo arbata Šangri -La
11. Asamo arbata
12. Asamo arbata Doomur Dulling
14. Asamo arbata Mangalam
15. Asamo arbata Bherjan (ekologiškai švari)
16. Asamo arbata Bukhial
Šri Lankos arbatos
35. Ceilono arbata Nuwara Eliya
37. Ceilono arbata „Sidabriniai tipsai“
Kenijos arbata
71. Kenijos arbata Tinderet
Kinijos arbatos
52. Auksinis Junanis
53. Juodoji Junanio arbata „Geltonoji beždžionė“
54. Juodoji arbata „Auksinė sraigė“ (ekologiškai švari)
56. Juodoji arbata su pienu
58. Juodoji arbata Fudžian Panjong (auksinės adatėlės)
59. Juodoji arbata „Juodasis debesis“
61. Lapsango Součongo arbata
62. Raudonoji gėlelė
Mišiniai
76. Angliška tradicinė arbata
78. Airiška pusryčių arbata