Kartais, kai kalbam apie raudonąją arbatą, būna tam tikrų nesusipratimų. Nuo senųjų laikų Kinijoje tradicinė juodoji arbata buvo vadinama raudonąja, o mes raudonąja pavadinom Pietų Afrikos arbatą. „Rooibos“ afrikietiškas barbarizmas kilęs iš olandų kalbos vietinių gyventojų kalboje reiškia raudonas krūmas. Rooibos – viena iš 245 Aspalatus rūšių (lot. aspalathus linearis) – auga Pietų Afrikos kalnuose. Tai nedideli žemės plotai, kur dar yra neužteršto dirvožemio ir oro.
Kiek daugiau nei prieš šimtmetį Cedarbergene rusų pirklys atkreipė dėmesį į tai, kaip čiabuviai iš vieno krūmo spyglių ruošia įdomaus skonio gėrimą. Paragavęs šio gėrimo sumanus pirklys nutarė užsiimti šios arbatos prekyba. Taip raudonoji arbata iškeliavo į pasaulį.
Raudonoje arbatoje visiškai nėra kofeino ir labai nedidelis kiekis taninų, kurie sumažina geležies kiekį mūsų organizme. Joje gausu antioksidantų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad raudonojoje arbatoje yra gana didelis kiekis ypatingo enzimo (angl. Superoxide Dismutase SOD), kuris yra aktyviausias kovotojas su laisvaisiais radikalais. Natūralių antioksidantų gausa padeda raudonajai arbatai pašalinti arba neutralizuoti šiuos toksinus, sulėtina senėjimo procesą ir stiprina imuninę sistemą. Japonų mokslininkas Matatoshi Nakano tirdamas antioksidantus, esančius raudonojoje arbatoje, nustatė, kad jų poveikis yra didesnis, jei užplikyta arbata palaikoma ilgiau nei 10 minučių.
Raudonojoje arbatoje yra mineralinių medžiagų; 200 ml arbatos yra 0,07 mg geležies, 7,12 mg kalio, 1,09 mg kalcio, 0,07 mg cinko, 0,04 mg magnio, 1,57 mg fluoro, 0,04 mg mangano, 6,16 mg natrio.
Raudonoji arbata pasižymi raminančiomis savybėmis, ji atpalaiduoja žarnyno spazmus atsirandančius dėl virškinimo sutrikimų suaugusiems ir kolito spazmus kūdikiams. Ji labai tinka vakarui, ją taip pat rekomenduoja gerti per didelio aktyvumo vaikams.
Raudonoji arbata yra labai malonaus skonio, todėl ją skanu gerti be nieko, o norintiems įvairovės galima pasiūlyti didelį aromatintų arbatų asortimentą.
Labai panaši į raudonąją arbatą yra medaus krūmo arbata (lot. Cyclopia intermedia), pasižyminti panašiomis savybėmis kaip raudonoji ir kilusi iš to paties regiono. Neaukšto augalo (60 cm), augančio Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje, ryškūs geltoni žiedai privilioja labai daug bičių. Iš čia ir medaus krūmo pavadinimas. Joje irgi nėra kofeino, bet daug mikroelementų ir antioksidantų. Arbata švelnaus salsvo skonio.
| _________________________________________________________________________ |
340. Raudonoji arbata.
341. Raudonoji arbata (ekologiškai švari)
345. Medaus krūmo arbata
399. Medaus krūmo arbata (ekologiškai švari)
Aromatizuotos raudonosios arbatos
344. Karštas šokoladas
346. Laukinė vyšnia
347. Barbadosinė vyšnia
348. Manhetenas
349. Saldžiosios slyvos
350. Levandų žiedai
351. Melionų viliotinis
352. Gurmanų gėrimas
363. Sveikuolių (ekologiškai švari)
366. Oranžinė upė
369. Vakaro arbata
370. Šildanti sielą arbata
371. Paslaptinga sala
372. Šaltalankių punšas
373. Milžinų gėrimas
374. Saldžioji svaja
375. Lakštingalos giesmė
377. Keiptaunas
396. Žemuogėlė
397. Masajų arbata